KTU mokslininkės disertacijai – Europos doktorantūros tinklo įvertinimas
Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja Aušrinė Jurkevičiūtė sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, gavo taip pat ir reikšmingą Europos doktorantūros tinklo (PCAM) įvertinimą. Universiteto bendruomenė mokslininkę su šiuo laimėjimu pasveikino liepos 1 d. vykusiame Senato posėdyje, o mes paprašėme pasidalyti plačiau, papasakoti apie savo tyrimų lauką bei save.
Prašome papasakoti plačiau apie tarptautiniu mastu įvertintą disertaciją: kokia jos tema, tyrimo rezultatai.
Mano disertacijos tema „Nanokompozitinių deimanto tipo anglies plonų dangų su metalo nanodalelėmis lazerinis struktūrizavimas ir jų optinių bei struktūrinių savybių tyrimas”, vadovas prof. dr. Tomas Tamulevičius. Pirminė tyrimų idėja buvo plazmoninių medžiagų savybių gerinimas. Populiariausios plazmoninės medžiagos, tokios kaip sidabras ir varis, yra plačiai tiriamos, tačiau beveik visuose straipsniuose minima, kad jos reaguoja į aplinką ir praranda savo plazmonines savybes. Tad nusprendėme šių medžiagų nanodaleles suformuoti deimanto tipo anglyje, kuri metalus apsaugotų nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio, nes Medžiagų mokslo institute yra intensyviai atliekami tyrimai su šia medžiaga. Formuojant tokias nanokompozitines dangas, susidariusių nanodalelių dydžiai yra labai įvairūs, kas nėra pageidautina optiniuose pritaikymuose, nes gaunamas platus sugerties spektras. Todėl pasitelkta femtosekundinio lazerio spinduliuotė: apšvietus nanokompozitą tam tikru lazerio energijos tankiu, buvo pasiektas vienodesnis nanodalelių dydžių pasiskirstymas. Tirtos dangos gali būti pritaikomos optiniuose jutikliuose, o jų jautrumas gali būti didinamas dangų paviršiuje suformuojant periodines linijas. Kadangi lazerį jau buvome nusprendę naudoti nanodalelių dydžiui keisti, tai tuo pačiu formavome ir periodines linijas. Taip galėjome nustatyti vertę, kurią pavadinome struktūrizavimo slenksčiu – tai mažiausia lazerio įtėkio vertė, kurios reikia, norint suformuoti periodinę struktūrą. Iki tol visada buvo nustatinėjamas abliacijos slenkstis, tačiau, kai periodinės linijos formuojamos iš nanokompozite esančių nanodalelių, medžiagos pašalinti nereikia, todėl galima naudoti ir mažesnį energijos tankį nei abliacijos slenkstis.
Papasakokite plačiau apie Europos doktorantūros tinklo įvertinimą ir kokį darbą šis įvertinimas lydėjo.
Kartu su KTU daktaro diplomu gavau papildomą Europos daktaro diplomą Medžiagų mokslo srityje (Doctor Europaeus in Materials Science). Tai nebuvo konkursas tradicine prasme, kuriame būtų tam tikras skaičius laureatų, kandidatai aplikuotų į laimėjimus, o tada būtų išrinkti geriausieji. Tai buvo tikslas, kurio reikėjo sistemingai siekti visus doktorantūros metus. Visų pirma, kad būtų galima kandidatuoti į tokį papildomą diplomą, universitetas privalo būti Europos doktorantūros programos „Physics and Chemistry of Advanced Materials” (PCAM) narys. Kadangi KTU šiai programai atstovauja Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius, tai apie PCAM galimybes sužinojau vos pradėjusi doktorantūros studijas. Pagrindinis reikalavimas keliamas doktorantui yra 6 mėnesiai stažuočių PCAM tinklo universitete. Aš, pasinaudodama ERASMUS+ praktikos programa, buvau du kartus po 3 mėnesius išvykusi į Pietų Danijos universiteto Mads Clausen institutą, kur dirbau su doc. dr. Jacek Fiutowski, besispecializuojančiu plazmonikos srityje. PCAM doktorantai yra skatinami dalyvauti šios programos vasaros mokyklose ir išklausyti modulį partnerių universitete. Todėl aš dalyvavau vasaros mokyklose Paryžiuje, Prancūzijoje ir Palangoje, Lietuvoje ir išklausiau modulį apie optines medžiagas vienos iš stažuočių metu. Kiti reikalavimai yra keliami disertacijai ir jos gynimui: disertacija turi būti parengta anglų kalba, ją vertinti ir viešajame gynime dalyvauti turi bent 2 užsienio mokslininkai, iš kurių bent vienas dirba PCAM tinklo universitete. Pats paskutinis etapas, kuris galutinai nulemia, ar papildomas diplomas bus suteiktas, jau nebepriklauso nuo doktoranto – disertacija yra išsiunčiama visiems PCAM atstovams vertinimui. Jei bent vienas paprieštarauja, suabejoja darbo verte, diplomas nėra suteikiamas.
Kuo jums pačiai svarbus šis įvertinimas? Kaip jis pakeis jūsų tolimesnę tyrėjos karjerą?
Man šis įvertinimas svarbus tuo, kad mano darbą skaitė 15-os universitetų atstovai ir visi sutiko, kad jis yra aktualus ir man verta suteikti Europos daktaro laipsnį. Manau, tai gali būti aktualu, jeigu nuspręsčiau savo karjerą tęsti kur nors užsienyje – visur labai vertinama tarptautinė patirtis, o šis diplomas tą ir įrodo.
Kokie jūsų tolimesni planai (tyrimai, studijos, podoktorantūros stažuotė ar kt.)?
Šiuo metu kartu su dr. Juris Prikulis iš Latvijos universiteto, kuris buvo vienas iš mano disertacijos gynimo komisijos narių, rengiame podoktorantūrinės stažuotės paraišką. Jeigu bus skirtas finansavimas, tai kitų metų sausį 30-čiai mėnesių išvažiuočiau atlikti mokslinius tyrimus į Rygą. Tačiau ryšių su KTU nenutrauksiu, nes KTU paraiškoje nurodėme kaip partnerį ir dalis tyrimų bus daromi Medžiagų mokslo institute. Taip bus galima dviejų universitetų mokslininkų patirtį ir turimą infrastruktūrą apjungti ir atlikti tokius tyrimus, kurių kuris nors universitetas pats vienas neturėtų galimybės atlikti. O iki sausio dar yra numatytos kelios projekto stažuotės: du mėnesiai Baltarusijoje ir mėnuo Izraelyje. Tačiau, ar jos įvyks, nulems šiuo metu aktuali pandemijos situacija. Labai tikiuosi, kad viskas klostysis gerai, nes labai mėgstu ilgesnį laiką stažuotis įvairiose vietose – taip galima pažinti ne tik kitos institucijos mokslinį potencialą, bet ir iš dalies pasijusti vietiniu gyventoju.
Teksto autorė: Zakaraitė Laima
