Spalio 17 d. Kauno technologijos universitete (KTU) įvyko „Erasmus+“ aukštojo mokslo strateginės partnerystės projekto „Textile Strategy for Innovation Textile Education“ (TEXSTRA) 3-asis darbinis partnerių susitikimas, skirtas vykdomų veiklų aptarimui ir tolimesnių veiksmų suderinimui.
Šiame projekte dalyvauja dešimties universitetų, tyrimų institutų ir verslo organizacijų atstovai iš Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Graikijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Lietuvos. TEXSTRA projekto tikslas – stiprinti Europos šalių tekstilės inžinerijos studijas, orientuojantis į mokslo ir studijų sinergiją bei sukurti e. mokymu grįstą studijų kursą, kuriuo galėtų naudotis visų Europos šalių tekstilės ir aprangos sektoriaus dirbantieji ar besimokantieji, norintys įgyti naujausių žinių apie paskutinius mokslo pasiekimus.
Projekto metu prie kursų kūrimo tiesiogiai prisidės ir studentai – 5 KTU studentai ateinančią vasarą turės galimybę dalyvauti Portugalijoje vyksiančiame kursų testavime ir vertins kursų informatyvumą bei informacijos pateikimo suprantamumą. Studentų vertinimai pirminio testavimo metu ženkliai prisidės prie kursų tobulinimo.
Posėdį atidaręs KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka pažymėjo tokių tarptautinių renginių svarbą akademinei bendruomenei, dalyvaujančioms organizacijoms keičiantis gerąja patirtimi ir taip plečiant savo akiratį konkrečiame mokslo, studijų ir pramoninės gamybos sektoriuje.
KTU projekto dalies vadovas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorius Rimvydas Milašius tikina, kad nepaisant ilgametės tarptautinės patirties tiek vykdant mokslinius tyrimus, tiek ir skaitant paskaitas įvairiuose Europos universitetuose, kiekvieną kartą, vykdant panašius projektus, susiduriama su kitokiais iššūkiais bei nauja, kartais ir netikėta, informacija.
Lietuvoje trūksta ir susidomėjimo, ir investicijų
„Portugalijoje, kaip ir Lietuvoje, tekstilės pramonė yra viena iš didžiausių pramonės šakų, tačiau studijuojančiųjų skaičius pastaruosius dešimtmečius pastoviai mažėjo. Gera žinia ta, kad Portugalijoje tekstilės inžineriją studijuojančių studentų skaičius per pastaruosius porą metų išaugo daugiau kaip 3 kartus.
Nors Lietuvoje tekstilės pramonei labai trūksta jaunų inžinierių, tačiau mes vis dar susiduriame su problema, kad įmonės dar nelinkusios reikšmingiau investuoti į specialistų rengimą. Tuo tarpu Portugalijoje, kur ši problema iškilo gerokai anksčiau, pramonininkai jau suprato, kad, jei jie patys nesirūpins jaunų specialistų rengimu, tai jiems niekas jų neparengs“, – teigia profesorius.
Jis papasakoja, kad pastaraisiais metais Portugalijos tekstilės pramonės įmonės ėmėsi labai aktyvaus šios inžinerinių mokslų srities specialistų poreikio viešinimo. Į tai buvo įtraukta ir šalies vadovybė – Portugalijos ministras pirmininkas ne vienoje laidoje pabrėžė tekstilės pramonės reikšmę šalies ūkiui. Panaši situacija yra ir Prancūzijoje – ten taip pat pastebimas susidomėjimo tekstilės inžinerijos studijomis pakilimas.
„Negalima sakyti, kad Lietuvos pramonininkai nereklamuoja savo pasiekimų ir neviešina specialistų trūkumo. Taip, jie tai daro, tačiau iš mūsų vyriausybės mes nesulaukiame tokios pagalbos, kuri Portugalijoje padėjo pasiekti labai greitų ir ženklių rezultatų populiarinant tekstilės inžinerijos studijas“, – teigia R. Milašius.
Tekstilės inžinierių rengimas – vangus
Anot KTU MIDF profesoriaus, tikrai nėra normalu, kad pramonės sektoriui, kuris yra vienas iš didžiausių Lietuvoje ir kurio beveik 90 proc. gaminamos produkcijos eksportuojama į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis, praktiškai nėra rengiami jauni specialistai. KTU visą laiką buvo vienintelis universitetas Lietuvoje, rengiantis tekstilės inžinierius.
„Deja, dėl pastaruoju metu vykdytų nevykusių reformų, kai buvo manoma, kad mokslinė ir tarptautinė patirtis nėra reikšminga kuriant ir valdant studijų programas, tekstilės specialistų rengimas praktiškai sustojo. O reikėtų tik tiek, kad tekstilės inžinerijos srityje sukuriamas mokslinis produktas (šiuo metu medžiagų inžinerijos doktorantūroje studijuoja 17 doktorantų, kurių tyrimų tematika labai glaudžiai susijusi su tekstilės medžiagomis ir kurie kasmet paskelbia vidutiniškai 10 publikacijų aukšto lygio žurnaluose) būtų tikslingai panaudojamas ir žemesnės pakopos studijų laikinam kofinansavimui, o aukščiausius pasiekimus turinčių mokslininkų nuomonė būtų geriau girdima negu iki šiol“, – tikina R. Milašius.
„Aš visą laiką vadovavausi posakiu – „Dirbk ir Dievas padės“. Jei visą laiką tik verksi ir ieškosi, kas dėl to kaltas, tai niekas nuo to nesikeis. Per pastaruosius penkerius metus mano vadovaujamos mokslo grupės darbuotojai vadovavo ar šiuo metu vadovauja 12 tarptautinių tekstilės inžinerijos srities projektų, tarp kurių yra ir pastarasis „Erasmus+“ projektas TEXSTRA. Aš labai didžiuojuosi visais savo grupės darbuotojais“, – džiaugiasi profesorius.