Kauno technologijos universitete (KTU) išrinkti metų inovatyviausias ir aktyviausi jaunieji mokslininkai. Inovatoriškiausio mokslininko vardas atiteko reikšmingais pasiekimais patentavimo srityje ir praktinių inovacijų kūrime išsiskyrusiam mokslininkui. Kol kas liko nepaskirta premija inovatoriškiausiai mokslininkei, bet viliamasi kitais metais turėti pretendenčių. Tuo tarpu aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojus atrinko universiteto Senato Mokslo ir inovacijų komitetas, įvertinęs jų išskirtinius mokslo pasiekimus bei indėlį į mokslo rezultatų sklaidą – aukšto lygio mokslines publikacijas, reikšmingus pranešimus tarptautinėse konferencijose, dalyvavimą svarbiuose projektuose bei laimėjimus konkursuose, taip pat ekspertinę veiklą.
Atsižvelgus į pateiktų paraiškų skaičių, buvo nuspręsta humanitarinių, socialinių mokslų ir meno srityje skirti vieną premiją, o keturias – gamtos ir technologijos mokslų srityje.
Inovatoriškiausių mokslininkų konkurse laimėjo KTU Medžiagų mokslo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Juodėnas.
„Šis apdovanojimas yra visos instituto komandos darbo įvertinimas, nes be jos indėlio tokie rezultatai nebūtų buvę pasiekti. Toks pripažinimas ne tik motyvuoja, bet ir įpareigoja tęsti prasmingus tyrimus, kurie gali turėti ne tik aukštą cituojamumo rodiklį, bet ir realų poveikį tiek akademinei bendruomenei, tiek visuomenei“, – sako mokslininkas, tyrimus vykdantis technologijos mokslų srityje.
„Dirbame su metaoptika, dvimate metamedžiagų versija – tai preciziškai struktūruoti paviršiai, leidžiantys valdyti šviesą būdais, nepasiekiamais naudojant tradicinius optikos elementus. Šios inovacijos atveria naujas galimybes telekomunikacijų, medicinos, energetikos ir kitose srityse.
Metaoptikos elementai gaminami pasitelkiant gerai išvystytas puslaidininkių technologijas, todėl gali būti tiesiogiai integruojami su optoelektroniniais prietaisais. Tikėtina, kad ateityje miniatiūrizuotose ir integruotose optinėse sistemose, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų kamerose ar žvalgybiniuose dronuose, tradicinius optinius elementus pakeis metaoptika“, – sako M. Juodėnas.
Mokslininko tyrimai orientuoti į metapaviršių projektavimą, gamybą ir pritaikymą šviesos valdymui, apimant nanodalelių saviranką, tvarkių nanostruktūrų plazmonines savybes ir optini
ų metapaviršių taikymą fotoninėms sistemoms. Kuriamos technologijos efektyviai gamina nanodalelių metapaviršius jutikliams bei šviesai generuoti, o jų sąveika su ultrasparčiais lazerio impulsais tiriama švariojo kambario sąlygomis. Tokie tyrimai atveria galimybes gaminti pažangius komponentus su kombinuotomis ar dar neegzistuojančiomis funkcijomis.
Universiteto aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurse humanitarinių, socialinių mokslų ir meno srityje nugalėjo Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė dr. Neringa Gerulaitienė, pastaruosius keletą metų aktyviai vykdžiusi mokslinius tyrimus sveikatos priežiūros vadybos srityje. Mokslininkė analizuoja ligoninių organizacinį atsparumą kritiniams įvykiams, tokiems kaip Covid-19 pandemija, klimato reiškiniai ar stichinės nelaimės (pvz., potvyniai).
Ji taip pat aiškinasi, kaip padidinti ligoninių atsparumą, ypatingą dėmesį skiriant strateginiam planavimui ir pasirengimui, išteklių paskirstymui, organizacinei kultūrai bei lyderystei, profesiniam pripažinimui ir kitiems dalykams.
„Svajonė tapti KTU aktyviausia jaunąja mokslininke išsipildė dvigubai – konkursą laimėjau jau antrą kartą iš eilės. Šis apdovanojimas man yra svarbus, nes tai yra mano darbo įvertinimas. Dėkoju Lietuvos ir užsienio kolegoms, su kuriais turiu galimybę dirbti. Tik dirbdami kartu, dalindamiesi žiniomis, metodais ir patirtimi bei pasitikėdami vieni kitais galime pasiekti reikšmingų mokslo rezultatų.
Daug dirbu tarpdisciplininėse ir tarptautinėse komandose, kas padeda į analizuojamą problemą žvelgti plačiau, iš skirtingų perspektyvų bei leidžia sutelkti kompetencijas, reikalingas kompleksinėms problemoms spręsti. Atliekamų tyrimų rezultatai turėtų ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir pasiūlyti praktinius sprendimus, skirtus stiprinti ligoninių ir sveikatos priežiūros personalo atsparumą“, – tikina N. Gerulaitienė.
Aktyviausiais jaunaisiais mokslininkais gamtos ir technologijos mokslų srityje tapo keturi KTU Cheminės technologijos fakulteto atstovai – dr. Rasa Keruckienė,
dr. Šarūnė Daškevičiūtė, dr. Daiva Tavgenienė ir dr. Oleksandr Bezvikonnyi.
Vyresnioji mokslo darbuotoja R. Keruckienė, dirbanti naujų organinių spindulių kūrimo optoelektronikos prietaisams, tokiems kaip organiniai šviesos diodai ir deguonies jutikliai, srityje, pabrėžia, kad pergalei svarbus ne tik kasdienis įdirbis, bet ir glaudus bendradarbiavimas.
„Efektyvių elektroninių prietaisų kūrimas yra itin svarbus siekiant atliepti Europos žaliojo kurso direktyvas dėl energijos sąnaudų mažinimo. Mano vykdomi moksliniai tyrimai yra tarpdisciplininiai, jų rezultatai pasiekiami glaudžiai bendradarbiaujant su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio universitetų. Esu nuoširdžiai dėkinga savo kolegoms už palaikymą, idėjas ir bendrą darbą, kuris leidžia sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų,“ – teigia dr. R. Keruckienė.
Viena iš laureatų docentė D. Tavgenienė dirba OLED technologijų srityje. Jos mokslinė veikla apima naujų organinių elektroaktyvių junginių sintezę, šių junginių savybių tyrimus bei jų pritaikymą formuojant OLED prietaisus ir saulės celes. Ji džiaugiasi tokiu iš bendruomenės ir universiteto gautu įvertinimu.
„Pasaulinės lyderiaujančios elektronikos srities kompanijos jau komercializavo OLED displėjus ir televizorius, o šiuo metu į rinkas veržiasi kompanijų OLED apšvietimo šaltiniai. Apie 30 proc. pasaulinės elektros energijos yra sunaudojama apšvietimui. Apšvietimo technologijoms įsisavinus ir pritaikius OLED apšvietimo technologijas, ženkliai padidėtų apšvietimo prietaisų efektyvumas, tad galima būtų sutaupyti iki 15 proc. pasaulinės elektros energijos kiekio – tai patvirtina praktinę ir ekonominę šių mokslo darbų naudą“, – sako D. Tavgenienė.
Jau dešimtus metus Cheminės technologijos fakultete prof. Vytauto Getaučio vadovaujamoje mokslo grupėje dirbanti ir įvairių cheminių struktūrų organinius puslaidininkius saulės elementams sintetinanti mokslo darbuotoja dr. Š. Daškevičiūtė taipogi džiaugiasi gautu įvertinimu.
„Džiugu, kai daugelio metų tęstinis darbas laboratorijoje duoda svarių rezultatų, todėl kiekvienas apdovanojimas yra labai svarbus ir didelis pasiekimas karjeros kelyje. Darbuojamės ties naujos kartos saulės elementų tobulinimu – konversijos ir stabilumo gerinimu. Manau, kad mūsų darbo sritis yra labai svarbi šiandieniniame pasaulyje, kuriame naudojamos didžiulės energijos sąnaudos. Deja, bet didžioji dalis energijos yra išgaunama iš iškastinio kuro ir tik labai maža iš atsinaujinančių šaltinių. Todėl siūlome atkreipti dėmesį į saulės elementus, kurie saulės energiją paverčia į elektros“, – pasakoja Š. Daškevičiūtė.
Organinių puslaidininkių optoelektronikai srityje dirbantis vyresnysis mokslo darbuotojas dr. O. Bezvikonnyi specializuojasi pažangių medžiagų kūrime ir jų taikyme moderniose technologijose.
„Man didelė garbė gauti šį pasiekimą. Džiaugiuosi, kad KTU teikia paramą ir rūpinasi savo universiteto mokslininkais. Mūsų tyrimai padeda tobulinti ekranų, apšvietimo įrenginių ir saulės elementų technologijas. Padidinus šių įrenginių efektyvumą, sumažės energijos suvartojimas, o tai prisidės prie aplinkos apsaugos. Džiaugiuosi, kad mūsų tyrimų grupė prisideda prie šių globalių pokyčių“, – sako O. Bezvikonnyi.
Už reikšmingus pasiekimus mokslininkams skirtos piniginės premijos.
Kauno technologijos universiteto informacija
