Palangoje vyko CERN Baltijos šalių grupės vasaros mokykla

Visus dalyvius pasveikino KTU mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius, KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius Sigitas Tamulevičius, Lietuvos inovacijų centro atstovas Marijus Muralis. Informacinį pranešimą skaitė organizacinio komiteto pirmininkė bei CERN Baltijos šalių grupės pirmininko pavaduotoja dr. Brigita Abakevičienė bei CERN Baltijos šalių grupės pirmininkas Dr. Ants Koel (Talino technikos universitetas (TalTech). Jie supažindino visus su CERN Baltijos šalių grupės vystymusi.

Mokyklos metu paskaitas ir praktinius užsiėmimus vedė aukšto lygio CERN aplinkoje dirbę ir dabar dirbantys specialistai:

• Maurizio Vretenar – greitintuvų srities fizikas, prisijungęs prie CERN nuo 1988 m. Dalyvauja CERN veiklose projektuojant, konstruojant ir eksploatuojant linijinius greitintuvus. Pastaraisiais metais dr. M. Vretenar vis aktyvesnis akceleratorių pritaikymo visuomenei srityje, ypač medicinos srityje, kur šiuo metu vadovauja „Next Ion Medical Machine Study“ (NIMMS) – naujai CERN iniciatyvai greitintuvų srityje, susijusioje su vėžio terapija jonais. Paskaitų pavadinimai: „Įvadas į dalelių greitintuvus: principai, technologijos, iššūkiai“ ir „Akseleratoriai visuomenei: sveikata, aplinka, pramonė“.
• Jonathan R. Ellis – fizikas teoretikas (Londono universiteto (Didžioji Britanija), tyrinėjantis elementariųjų dalelių fiziką už standartinio modelio ribų (eksperimentų su greitintuvu prognozės ir jų rezultatų interpretavimas), didelės energijos astrofiziką, kosmologiją (juodoji materija ir strategijos, kaip ją aptikti, taip pat juodoji energija ir kosmologinė infliacija) ir kvantinę gravitaciją. Jis vienas pirmųjų ištyrė, kaip galima atrasti Higso bozoną. Prof. J. Ellis taip pat tiria galimus būsimus dalelių greitintuvus, tokius kaip kompaktinis tiesinis greitintuvas (angl. Compact Linear Collider, CLIC) ir žiedinius greitintuvus. Paskaitų pavadinimai: „Anapus standartinio modelio / nauja fizika“, „Juodoji materija“ ir „Gravitacinės bangos“.
• Jurij Dokshitzer – buvęs Recherche CNRS direktorius (Prancūzija), Rygos technikos universiteto (RTU) dėstytojas. Moksliniai interesai susiję su didelės energijos dalelių fizika ir kvantine chromodinamika. 2020 m. prof. J. Dokshitzer prisijungė prie RTU Didelės energijos fizikos ir dalelių greitintuvų centro (HEP&AT) komandos, kurioje ugdo ir rengia tiek RTU, tiek Latvijos universiteto (UL) jaunuosius mokslininkus. Pristatymo pavadinimas: „QFT ir aukštos energijos“.
• Leonid Rivkin – nuo 2006 m. PSI (Paul Scherrer Institut) direktorių tarybos narys, atsakingas už Didžiųjų tyrimų infrastruktūros padalinį, visų PSI greitintuvų veikimą bei greitintuvo MTEP būsimiems projektams PSI ir industrijoje. CERN projektai apima LHC ir susijusių greitintuvų būsimus atnaujinimo darbus, taip pat mokslinius tyrimus ir plėtrą, nukreiptą link ateities didelės energijos elektronų-pozitronų tiesinio priešpriešinių srautų greitintuvo. Pranešimai: „Greitintuvų mokslas ir technologija“ I–III dalys.
• Kārlis Dreimanis – CMS Latvijos grupės CERN komandos vadovas. Moksliniai interesai daugiausia apima tiksliosios fizikos tikslumo matavimus atliekant elektrosilpnos ir aukščiausios fizikos analizes, taip pat susidūrimo procesų tyrimą minkštame, mažos energijos / impulso perdavimo režime LHC. Pristatymo pavadinimas: „Eksperimentinė dalelių fizika LHC“.
• Aleksas Mazeliauskas – Emmy Noether jaunesnysis grupės vadovas Heidelbergo universiteto Teorinės fizikos institute Vokietijoje. Jis dirba su daugelio kūnų (angl. many-body) reiškiniais, atsirandančiais dėl elementariųjų dalelių sąveikos karštoje ir tankioje branduolinėje medžiagoje, susidariusioje didelės energijos protonų ir sunkiųjų jonų susidūrimų metu. Jo grupė kuria išsamias skaitmenines QCD šiluminio modeliavimo simuliacijas hadronų susidūrimų metu, naudodama QCD kinetinę teoriją. Pristatymo pavadinimas: „Didelio tankio QCD fizika su protonų ir sunkiųjų jonų spinduliais“.
• Yuval Grossman. Profesoriaus teorinės fizikos tyrinėjimai koncentruojasi į didelės energijos fizikos fenomenologiją: modelių kūrimą, astrodalelių fiziką, neutrinų fiziką, leptogenezę, antimateriją, juodąją materiją ir kolaiderių fenomenologiją. Pagrindinis dėmesys skiriamas eksperimentinių duomenų interpretavimui ir naujų analizės būtų ieškojimui. Jo mokslinis darbas Kornelio Greitintuvais pagrįstų mokslų ir švietimo laboratorijoje buvo sutelktas į leptonų simetrijas, leptogenezę, sudėtinius neutrinus ir sukinio nustatymą. Pastaraisiais metais prof. Y. Grossman daugiausia dirbo B fizikos ir neutrinų fizikos srityse. Per ateinančius kelerius metus jis tikisi tęsti tyrimus, susijusius su didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC). Pristatymų pavadinimai: „Kitaip pažvelgti į QFT“, „Modelio kūrimas“ ir „Standartinis modelis“.
• Joao Seco – Heidelbergo universiteto Radiacinės onkologijos biomedicininės fizikos profesorius ir DKFZ Vokietijos Vėžio tyrimų centro skyriaus vadovas. Jo tyrimai skirti naujoms vaizdo gavimo technologijoms, siekiant sumažinti Braggo smailės padėties nustatymo paklaidas pacientams, taip pat radiacijos sukelto DNR pažeidimo per reaktyviąsias deguonies rūšis mechanizmo ištyrimui. Pranešimų pavadinimai: „Fizikos ir biologijos apžvalga spindulinės terapijos taikymuose“ ir „Dalelių terapija kovojant su vėžiu“.
• Toms Torims – Latvijos atstovas CERN (Dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų institute) ir užsienio reikalų ministro patarėjas. Mokslinių tyrimų kryptis orientuota į gamybos technologijas, dalelių greitintuvų taikymą pramonėje ir priedų gamybą. Pranešimo pavadinimas: „Pažangios dalelių terapijos centras Baltijos šalims“.
• Tiziano Camporesi (LIP, Lisabona, Portugalija ir Bostono universitetas, JAV). Profesoriaus moksliniai tyrimai yra orientuoti į standartinio modelio (to, kuris parodo tai, ką mes žinome apie gamtos elgseną fundamentaliu lygmeniu) studijas, Higso bozono paieškas, kitas dimensijas, supersimetriją ir daleles, galinčias sudaryti juodąją materiją. Pristatymo pavadinimas: „Šiuolaikinio dalelių fizikos detektoriaus gimimas“.

Vasaros mokyklos metu buvo siekiama ne tik didinti jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją, bet ir užmegzti ryšius bei kurti CERN bendruomenę Baltijos šalyse, skatinti bendradarbiavimą ir sukurti daugiadalykių ryšių platformą, kurioje pavieniai Baltijos šalių mokslininkai, mokslininkų grupės ir įmonės galėtų rasti sinergijos ir bendradarbiavimo galimybių.

Nors mokykla startavo ir vyksta CERN Baltijos grupės (CBG) iniciatyva, CERN Baltijos šalių vasaros mokykla apima visą CERN ir su juo susijusios veiklos spektrą: mokslinius tyrimus, inžineriją, skaičiavimus, pramonę, politiką ir kt.

Gausus renginio rėmėjų skaičius parodo mokslo-pramonės-politikos sinerginį ryšį. Generaliniai rėmėjai: UAB „Inospektra“, Lietuvos mokslo taryba; rėmėjai: UAB „Holtida“, UAB „Power of Eye”, UAB „Nanoversa“, UAB „PrintaPrint“.

Daugiau informacijos apie CERN Baltijos šalių grupės mokyklą: https://indico.cern.ch/event/1249205/